Kas yra „Darknet“?

„Darknet“ (taip pat „Dark Web“) yra sąvoka, dėl kurios internete dažnai kyla painiava. Išgirdę šią temą daugelis žmonių iš karto pagalvoja apie neteisėtą veiklą, tikrovė yra kur kas sudėtingesnė. Kasdien visame pasaulyje šiuo tinklu naudojasi apie 2–3 milijonai žmonių, daugiausia per „Tor“ naršyklę, norėdami išsaugoti savo anonimiškumą („DeepStrike“, 2025). Remiantis tyrimais, apie 52 procentus „Dark Web“ turinio pagal JK ar JAV teisę laikomas teisėtu.

„Darknet“ yra paslėpta skaitmeninio universumo dalis. Tai yra užklojamasis (angl. „overlay“) tinklas, kurio neindeksuoja įprastinės paieškos sistemos, pavyzdžiui, „Google“. Kad galėtų prie jo prieiti, naudotojai turi turėti specialią programinę įrangą, dažniausiai „Tor“ naršyklę („The Onion Router“).

Kodėl „Dark Web“ nesimato „normaliame“ internete?

Priešingai nei „Clear Web“ (matomame internete), „Dark Web“ turinys nėra indeksuojamas. Tai reiškia, kad „Google“ ar „Bing“ paieškos robotai negali rasti šių puslapių. Komunikacija yra šifruojama ir vyksta per daugybę skirtingų mazgų, dėl to įmanomas aukštą anonimiškumo lygis.

„Darknet“ nėra viena vieta, o daugelio mažesnių tinklų ir paslėptų paslaugų, veikiančių pagal decentralizacijos principą, rinkinys.

„Dark Web“ pagrindą dažniausiai sudaro lygiarangiai ryšiai ir vadinamasis „Onion Routing“.

„Tor“ („The Onion Router“) principas

Kai naršai „Darknet“ tinkle, tavo duomenys šifruojami keliais sluoksniais – kaip svogūno (angl. „onion“).

1. Naršyklė siunčia užklausą per atsitiktinį įėjimo mazgą.

2. Informacija keliauja per įvairius ryšio mazgus visame pasaulyje.

3. Tik išėjimo mazge iššifruojamas paskutinis sluoksnis, kad būtų atidarytas tikslinis puslapis.

Taikant šį metodą, naudotojas išlieka anonimiškas, nes nė vienas mazgas nežino duomenų šaltinio ir paskirties vietos. Daugelis ekspertų papildomai rekomenduoja naudoti VPN, savo buvimo vietai paslėpti dar prieš prisijungiant prie „Tor“ tinklo.

Temai geriau suprasti, padeda palyginimas su ledkalniu. Internetas, kokį mes pažįstame, yra tik viršūnė.

„Surface Web“ („Clear Web“)

„Surface Web“, dažnai vadinamas „Clear Web“, yra ta skaitmeninės erdvės dalis, kurią kasdien lankome naudodamiesi įprastomis naršyklėmis, pavyzdžiui, „Chrome“ ar „Safari“. Čia yra visos svetainės, kurias indeksuoja paieškos sistemos, pavyzdžiui, „Google“. Tačiau, remiantis apskaičiavimais, ši sritis sudaro tik apie 4–10 procentų viso skaitmeninio turinio. Čia priklauso viskas, ką internete galima rasti be prisijungimo ir šifravimo.

„Deep Web“ 

„Deep Web“ yra didžiausia sritis ir sudaro apie 90 procentų viso skaitmeninio tinklo. Čia yra duomenys, kurie nėra viešai prieinami, ir todėl paieškos sistemos jų negali rasti. Tai apima slaptažodžiu apsaugotą turinį, pavyzdžiui, tavo internetinę bankininkystę, privačias debesų saugyklas, medicinines duomenų bazes ar vidinius įmonių tinklus. Prieiga suteikiama naudojant įprastą programinę įrangą, bet reikalingas atitinkamas leidimas (prisijungimas). 

„Darknet“ („Dark Web“)

„Darknet“ – tai techniškai izoliuota erdvė, sudaranti mažiau kaip 1 procentą interneto. Tai yra šifruotas tinklas, skirtas maksimaliam anonimiškumui užtikrinti. Čia negalima naršyti naudojant standartinę naršyklę; vietoj to reikalinga speciali programinė įranga, pavyzdžiui, „Tor“. „Dark Web“ puslapių adresai dažniausiai baigiasi .onion ir yra specialiai paslėpti, kad būtų apsaugotas naudotojų ir tinklo administratorių privatumą.

Priešingai nei daugelis mano, ne visos veiklos „Darknet“ yra nelegalios. 13.600 „Onion“ puslapių tyrimas atskleidė netikėtą ten teikiamų paslaugų vaizdą:

• 29 % – failų dalijimosi paslaugos: duomenų mainai be valstybės cenzūros.

• 28 % – nutekėję duomenys: prekybos platformos ir forumai, skirti informacijai iš duomenų nutekėjimų.

• 12 % – finansiniai sukčiavimai: prekyba kredito kortelių duomenimis arba suklastotais dokumentais.

• 4 % – narkotikai: prekyba specializuotose prekybos platformose.

• 0,3 % – ginklai: nepalyginamai maža turinio dalis.

Legalus „Darknet“ naudojimas

Daugelis naudotojų „Dark Web“ naudoja legaliais tikslais, ypač šalyse, kuriose taikoma griežta cenzūra ar stebėjimas. Žurnalistai ir informatoriai naudojasi anonimiškumu, kad galėtų saugiai bendrauti. Net socialiniai tinklai, pavyzdžiui, „Facebook“, ar „The New York Times“ turi savo „Onion“ puslapius, kad žmonės, gyvenantys represyviuose režimuose, galėtų gauti informaciją.

Nors daugelis dalykų „Dark Web“ yra legalūs, jis lieka nusikaltėlių prieglobsčiu. Itin kritiška yra prekyba pavogta informacija. Kai įmonės tampa hakerių atakų aukomis, pagrobti naudotojų duomenys (tokie kaip el. pašto adresai ir slaptažodžiai) dažnai atsiduria „Darknet“ forumuose.

Kodėl tapatybės vagystė „Dark Web“ yra tokia pelninga?

Nusikaltėliai pasinaudoja tenykščiu anonimiškumu visoms duomenų bazėms parduoti. Šie duomenys vėliau naudojami:

• „Phishing“ atakoms,

• šantažui,

• socialinių tinklų paskyrų perėmimui,

• finansiniam sukčiavimui.

Pasaulyje, kuriame internete kursuoja milijardai pavogtų ar paviešintų duomenų rinkinių, sunku apsaugoti savo skaitmeninę tapatybę. Būtent čia padeda „omniac“. Ši programėlė veikia kaip jūsų asmeninė ankstyvojo įspėjimo sistema.

• „Dark Web Monitoring“: „Omniac“ nuolat tikrina patvirtintus duomenų nutekėjimus internete, „Deep Web“ ir „Darknet“, ieškodama tavo informacijos.

• Informavimas iš karto: kai tik bus rastas tavo el. pašto adresas, telefono numeris, IBAN kodas ar kiti asmeniniai duomenys, tu iškart gausi pranešimą.

• Asmeninės atsakomybės stiprinimas: tu gali imtis aktyvių veiksmų, pavyzdžiui, pakeisdamas savo slaptažodį arba įdiegdamas dviejų veiksnių autentifikaciją. „Omniac“ tiksliai rekomenduos, kokius veiksmus atlikti konkrečiu atveju.

Jei dėl žurnalistinių ar asmeninių priežasčių nori naršyti „Darknet“, turėtum laikytis kelių taisyklių, kad užtikrintum savo saugumą:

1. Naudokis tik oficialia „Tor“ naršykle: niekada neatsisiųskite programos iš trečiųjų šalių.

2. Naudok VPN: aukštos kokybės VPN šifruoja tavo interneto srautą dar prieš jam pasiekiant „Tor“ tinklą.

3. Nepateik asmeninių duomenų: niekada nenurodyk savo tikrojo vardo, el. pašto adreso ar slaptažodžių „Onion“ svetainėse.

4. Išaktyvink skriptus: Išjunk „JavaScript“ naršyklėje, kad kenkėjiško turinio keliamą rizika būtų minimali.

5. Atsargiai atsiunčiant: iš „Darknet“ atsisiųsti failai gali turėti „Malware“, kurios, vos atidarius failą „Clear Web“, gali kelti grėsmę tavo anonimiškumui.